Sudarant tinkamas smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SVV) finansavimo sąlygas, pagrindinis valstybės vaidmuo yra užtikrinti privataus finansų sektoriaus plėtrą, o tiesioginės intervencijos priemones taikyti tik esant akivaizdiems finansų rinkos trūkumams. Praktika rodo, jog esama nemažai SVV finansavimo rinkos trūkumų - ypač nepakankamas pradedančiųjų mikro, inovatyvių įmonių finansavimas; taip yra dėl to, kad didelis šių įmonių veiklos rizikingumas bei santykinai dideli administravimo kaštai, kuriuos patiria finansų įstaigos teikdamos finansines lėšas mažomis sumomis. Pastarųjų įmonių finansavimas kredito įstaigoms bus dar mažiau patrauklus įsigaliojus Bazelio II kapitalo pakankamumo reikalavimams, kai dar griežčiau bus reglamentuojamas SVV finansavimas.
Siekiant pagerinti SVV finansavimo galimybes ir sumažinti rinkos trūkumus, Europos Sąjungos vietinės, regioninės bei nacionalinės institucijos taiko įvairias priemones (garantijas, mikrokreditus, kapitalo investicijas ir pan.). Tokiomis priemonėmis mažinama privataus finansų sektoriaus rizika bei skatinamas SVV įmonių, ypač pradedančiųjų, finansavimas bei plėtra, didinamas užimtumas, užtikrinamas ekonomikos augimas.
Europos Sąjungos struktūrinėje paramoje vis labiau akcentuojamas finansinės inžinerijos instrumentų naudojimas (kapitalo investicijos, paskolos, mikrokreditavimas, garantijos), o ne vien tradicinės subsidijos. Tyrimo rezultatai galės būti naudingi programuojant ES struktūrinės paramos naudojimą Lietuvoje naujuoju programavimo laikotarpiu - 2007-2013 m. (dabartinis Lietuvos bendrasis programavimo dokumentas 2004-2006 m. nenumato paramos finansinės inžinerijos instrumentams).
Tyrimas padės nacionalinėms bei vietinėms viešosioms institucijoms efektyviau įgyvendinti SVV finansavimo gerinimo politiką, pasirenkant optimaliausius finansinius ir politikos intervencijos instrumentus. Tai skatins ne tik efektyviau naudoti biudžeto lėšas ir efektyviau dirbti institucijas, bet ir paskatins privačią finansų rinką aktyviau dalyvauti SVV finansavime. Tyrimo rezultatai prisidės prie Lisabonos strategijos, Europos mažųjų įmonių chartijos tikslų ir Europos verslumo veiksmų plano įgyvendinimo Lietuvoje, nes visuose dokumentuose akcentuojamas SVV finansavimo galimybių didinimas kaip vienas iš prioritetų SVV ir verslumo skatinimo srityje.
Tyrimo metu identifikavome SVV subjektus, kuriems aktualus verslo finansavimas, išanalizavome atitinkamų SVV subjektų verslo finansavimo poreikius, apžvegėme Lietuvos finansų rinkos dalyvius ir jų teikiamas paslaugas, nagrinėjome, ar esamų paslaugų spektras tenkina SVV finansavimo poreikius. Nagrinėdami pastebėjome, kad SVV finansavimo poreikiai kiek skiriasi nuo finansų įstaigų siūlomų paslaugų, todėl gilinomės į neatitikimų priežastis.
Analizavome ES veikiančių institucijų patirtį, viešojo sektoriaus intervencijos galimybes, intervencijos dydį bei būdus. Be to, nustatę, kad neatitikimai tarp SVV įmonių finansavimo poreikių ir finansų įstaigų siūlomų finansavimo instrumentų yra sąlygojami įstatyminio reglamentavimo, analizavome susijusius norminius dokumentus, apžvelgėme kitų šalių patirtį, konsultavomės su finansų institucijomis ir reguliuojančiomis įstaigomis. Paruošėme pasūlymus – galimų valstybės intervencinio reguliavimo modelių schemas, nustatėme kokius egzistuojančius norminius dokumentus būtina keisti.
Išsamią tyrimo ataskaitą galite gauti LR Ūkio ministerijoje, Smulkaus ir vidutinio verslo skyriuje