Nuo ateinančių metų pradžios prie Vyriausybės pradės veikti Kvalifikacijų tarnyba, dalinsianti darbininkų kvalifikaciją liudijančius sertifikatus ir stebėsianti, kokių specialistų reikia rinkai. Profesiniu rengimu nepatenkinti darbdaviai tikisi, kad galės lengviau atsirinkti gerus darbuotojus, tačiau primena algas mokėsiantys ne už kvalifikacinę kategoriją, o už darbą.
"Paprastai kalbant, ši sistema bus panaši į sovietinę, pavyzdžiui, suvirintojas turės pirmą, antrą, trečią ir kt. kategorijas. Iki šiol bendros sistemos neturėjome", - aiškina Valdas Rupšys, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius ir premjero sudarytos darbo grupės Kvalifikacijų tarnybos prie Vyriausybės įsteigimo klausimams nagrinėti vadovas. Šiuo metu darbo grupė jau yra parengusi teisės aktų projektus ir derina juos su atsakingomis institucijomis.
Steigti Kvalifikacijų tarnybą numatyta pernai, priėmus Profesinio mokymo įstatymo pataisas, taip pat ji įtraukta ir į Vyriausybės 2006–2008 m. programos priemonių planą.
"Kvalifikacijos bus suteikiamos tiems, kurie baigė profesines studijas, nes dabar profesinio rengimo diplomai bei pažymėjimai kvalifikacijos nesuteikia, tik pažymi tam tikrų mokymosi programų baigimą. Todėl ne keista, kad darbdavys nežino, ką žmogus moka ir ko iš jo tikėtis", - kalba V. Rupšys.
Aukštųjų mokyklų absolventams bent jau artimiausioje ateityje, pasak V. Rupšio, kvalifikaciniai laipsniai nebus suteikiami.
VŽ kalbinti darbdaviai džiaugiausi valdžios sprendimu centralizuotai dalinti kvalifikacijas liudijančius pažymėjimus.
"Kvalifikacija pirmiausia bus įrodymas, ar žemės ūkio mokyklą Žemaitijoje baigęs suvirintojas turi tokias pačias žinias ir įgūdžius, kaip ir suvirintojas, baigęs mokslus profesinėje mokykloje Vilniuje, - sako Algimantas Jankauskas, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas. - Be to, žinosime, ko iš darbuotojo tikėtis. Anksčiau bent jau būdavo darbo knygelės ir matydavom, kur žmogus dirbo. O dabar nieko negali žinoti. Negali net rekomendacijomis pasitikėti, nes norėdamas atsikratyti blogu darbuotoju darbdavys nepagailės apie jį gražių žodžių."
"Jau seniai tokia sistema reikalinga. Bet mes, nelaukdami, kol tai padarys kiti, pernai ją įdiegėme savo įmonėje, - sako Antanas Butkus, bendrovės "YIT Kausta" generalinis direktorius. - Yra sudaryta speciali komisija, kuri ir nusprendžia, kurį iš keturių kvalifikacinių lygių darbuotojas atitinka. Atlyginimai mokami įvertinus du kriterijus - kvalifikaciją ir padarytą darbą. Jei galėsime pasitikėti valdžios išduodamais kvalifikacijų pažymėjimais, savosios sistemos atsisakysime."
Jurga Jakubauskienė, bendrovės "Kompetencijos gildija", užsiimančios žmogiškųjų išteklių plėtra, vadovė, mano, kad nauja sistema suteiks objektyvumo: "Iš tiesų darbdaviai iki šiol neturėjo objektyvių kriterijų spręsti apie vieną ar kitą profesinę mokyklą, kolegija ir vadovavosi tuo, ką išgirsdavo neformaliai. Kvalifikacijos bus objektyvus įvertinimas."
Vienas pagrindinių klausimų, kuriuos užduoda verslas, – kuo remiantis žmogui bus suteikiama kvalifikacija ir kiek galima jomis pasitikėti, kai nepasitikima pačia švietimo ir profesinio mokymo sistema, kuri, anot darbdavių, absoliučiai neatitinka rinkos poreikių.
Arūnas Melkūnas, bendrovės „Specialistų atranka“ direktorius, mano, kad esant dabartinei švietimo sistemai kvalifikacijų teikimas beprasmis. "Verslininkai dažnai prašo perspektyvaus studento, tačiau antro kurso, nes ketvirtame jie jau būna sugadinti. Aš manau, kad į tą tarnybą ateis žmonės ne iš verslo, o iš tų pačių institucijų, kurios ir rengia tuos jaunuosius specialistus", - nurodo A. Melkūnas.
Jo teigimu, pagrindinis darbdavių reikalavimas šiandien – darbo patirtis. "Geras automobilių šaltkalvis gali uždirbti tiek, kiek įmonės vadovas. Tai ir parodo jo kvalifikaciją."
V. Rupšys tikina, kad sistema bus aiški ir skaidri: "Kiekvienas profesinę mokyklą baigęs žmogus laikys kvalifikacinius egzaminus ir gaus pažymėjimą. O paskui jis jau asmeniškai galės spręsti, ar nori įgyti aukštesnę kvalifikaciją, ar ne. Jei taip, jis laikys egzaminus, taip pat turės atitikti formaliuosius kriterijus - pavyzdžiui, išklausyti tam tikrus kursus, turėti darbo patirties ir kt."
Profesinio rengimo įstatyme numatyta, kad Kvalifikacijų tarnyba išduos kvalifikacijos pažymėjimus, tačiau darbuotojų kompetenciją, kuri ir bus pagrindas kvalifikacijai suteikti, vertins ne tik naujai įkurta tarnyba.
"Tarnyba akredituos ir kitas institucijas, kurios vertins kvalifikaciją. Tame procese galės dalyvauti ir verslo atstovai. Tačiau jei matysime, kad sertifikatai išduodami nesąžiningai, nesilaikant visų reikalavimų, atimsime licencijas ir uždrausime imtis šios veiklos", - teigia V. Rupšys.
Tarnybai, kurioje dirbs apie 60 žmonių, kasmet iš biudžeto reikėtų atseikėti apie 6 mln. Lt. Pusė jų, anot V. Rupšio, ir bus skiriama darbuotojų kvalifikacijos vertinimo darbams.
Vyriausybės įsteigta institucija, be to, turėtų spręsti, kiek ir kokių specialistų rinkai reikia, taip pat bus atsakinga už kvalifikacijų standartų rengimą bei visą kvalifikacijų sistemą, kuri veiks Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos kuriamos Nacionalinės kvalifikacijų sistemos pagrindu.
Ponia Jakubauskienė pažymi, kad tiek darbuotojams, tiek darbdaviams jau dabar nerimą kelia, ar tai nebus dar viena biurokratinė institucija, kuri apsunkins daugelį procedūrų: "Pavyzdžiui, kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo laikas."
Valdininkai tikisi, kad atsiradus kvalifikacijų sistemai bus subalansuoti ir atlyginimai.
"Dabar vienoje siuvykloje už tą patį darbą mokama vienaip, kitoje - kitaip. Kvalifikacijos padėtų pereiti prie civilizuotų santykių - žmogui būtų mokama pagal jo kvalifikacinius sugebėjimus", - teigia V. Rupšys.
Tačiau darbdaviai mano, kad to pasiekti nebus lengva.
"Mes daug kartų kėlėme idėją, kad skirtinguose regionuose už tą patį darbą turi būti mokama vienodai, nors darbdaviai su tuo ir nenori sutikti, motyvuodami, kad rajone gyvenantys žmonės gali gauti papildomų pajamų ir iš ūkio", - pripažįsta ir A. Jankauskas
"Mes mokam žmogui ne tik už kvalifikaciją, bet ir už indėlį į darbą", - teigia A. Butkus.
Juozas Martikaitis, bendrovės "Garlita" vadovas, tokiam požiūriui linkęs visai nepritarti. "Tai sovietinis mąstymas. Dabar mes mokame algas už rezultatą ir spartą, o ne kategoriją", - tvirtina p. Martikaitis.
Ponas Jankauskas pažymi, kad kvalifikacijos bus pripažįstamos ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu, todėl darbuotojai iš Lietuvos bandys prasiskinti kelius į turtingųjų Europos Sąjungos šalių darbo rinkas.
"Šio proceso mes bijome, nes kvalifikuoti žmonės gali išvažiuoti, kur jiems mokės daugiau", - teigia A. Jankauskas.
Tačiau valdininkai to nebijo.
"Nemanau, kad taip atsitiks. Kvalifikacijų sistema unifikuojama visame pasaulyje, o tai reiškia, kad šeštos kategorijos suvirintojas ir Lietuvoje, ir Amerikoje turi mokėti daryti tą patį. Proceso neišvengsime, reikia tiesiog prie jo prisitaikyti", - teigia V. Rupšys.